Naujienos ir tikrai skanus kokteilis

Na va, yla iš maišo arba pabertos pupos, kaip pasakysi - taip nepagadinsi. Tiesą sakant, man jau seniai niežėjo pirštai pasakyti galų gale savo blogo skaitytojams apie tai, ką verdu.... bet vis negalėjau del visokių priežasčių, o dabar pagaliau gavau leidimą.... ir turiu pasakyt, kad pradėjau nervintis jau nuo praėjusio penktadienio, kai sužinojau, kad šiandien galėsiu pasisakyti ir bloge... apie…… savo knygą, savo receptų rinkinį ir paskutinių turbūt 8 mėnesių darbą....

Lapkričio pabaigoje, o gal gruodžio pradžioje išeis knyga “Beatos virtuvė”
:


oi....kažkaip turiu atgauti kvapą... :))))) va dėl to mano bloge buvo ilgos tingios pertraukos, ir iš viso, paskutiniai trys mėnesiai buvo vieni intensyviausi mano gyvenime, kur diena vijo dieną, o darbas vijo darbą. Visokie naminiai buitiniai reikalai, šeimyninės šventės ir dar visame tame knygos rašymo reikalai... jai skyriau visas savo laisvas valandas..... gal aš dabar nesiplėsiu apie tai, kaip sunku ją buvo dėlioti, nes iš tikro, tai nesunku, o labai labai smagu ir malonu..

taigi kokia ta knyga bus? labai paprasta, ten labai daug manęs, labai daug mano trigrašių, atsiminimų, patarimų, įspūdžių ir, žinoma, receptų... jų kažkaip išėjo gerokai daugiau nei šimtas... pačioje knygoje, pratarmėje parašiau daugiau, kaip ten viskas buvo.... bet nemažai receptų iš blogo, nemažai receptų niekur nematytų... bet viskas iš mano virtuvės, viskas tai, ką aš mėgstu ir tai, kas man patinka, ir tai, kuo vaišinu savo draugus ir artimuosius, ir savo šeimą.... tai todėl tikiuosi, kad knyga patiks ne tik mano draugams :)))

dabar apie dabarinę tylą bloge.... galų gale išvažiavome užtarnautų ir labai labai lauktų atostogų, mano anyta jų laukė beveik metus... galvojau, kad norėsiu pabūti prie kompiuterio ir atostogų metu, bet iš tikro supratau, kad nenoriu....

apie šiandieną.. dabar rašau iš Tomo giminaičių namų, nes šiandien ryte mūsų atostogas smagiai praskaidrino stipri audra, atrodė, kad kažkas staiga ėmė ir įjungė vėją ir vertikalų lietų... aš dar tokios nebuvau mačiusi, buvo smagu ir truputį baisu, į baseiną lėkė kėdės ir virto didžiausi gėlių vazonai.... virto kažkur ir elektros stulpai... todėl savo viloje dabar neturime elektros ir interneto… tikiuos, rytoj atsiras :)

iš ryto, kartu su audra ir kol dar buvo internetas, praūžė ir audra dėl knygos viršelio, nes iš kelių variantų galų gale buvo išsirinktas pastarasis... kaip sakė mano vyriausia ir geriausia pasaulio redaktorė, knyga jau atspausdinta ir atrodo visai neblogai, dabar jai reikės karpyti ir uždėti tiek daug audrų sukėlusi viršelį...

ir tikiuosi, kad gal jau pati galėsiu tą knygą į rankas paimti po kokios vienos ar kitos savaitės... brr... kaip jaudinuos:)

dabar kaip čia be recepto... knygoje yra skyrius “Per barzdą varvėjo, nieko burnoj neturėjau”, ten - vasariški gėrimai ir vienas kitas alkoholinis kokteilis.... jei knyga dar nebūtų buvus parašyta, joje tikrai būtų buvęs romo punšas, kurį dabar skanaujam visose skirtingose vietose... ir aš turiu pasakyt, kad įkirtau, kaip padaryt tikrai neblogą.. :))) jis stiprus, bet geriamas su daug daug ledo... ir vienos stiklinaitės pakanka visam vakarui...

taigi taip:

litrui pagaminti:

400ml šviežių apelsinų sulčių + 1 laimo sulčių

4-5 šaukštų cukraus (galima mažiau)

350 ml tamsaus romo..

10 lašų angostura bitters.... apie šitą dalyką turiu pasakyt, kad jis tikrai skanus. Čia prieskonių ir žolelių mišinys, kuris suteikia kokteiliui ypatingo skonio, bet jei nėra, tai nieko tokio... aš, beje, ankščiau į juos žiūrėjau pro pirštus, bet dabar esu gerbėja...

ir muskato riešuto, šviežiai užtarkuojamo ant jau padaryto kokteilio su ledu....

taigi, sultyse ištirpinam cukrų, sumaišom su romu, išpaudžiam dar laimo sultis, tada į stiklinę pridedam tiek, kiek telpa ledo, užpilam stipriuoju kokteiliu ledus, ant viršaus, užtarkuojam šiek tiek muskato riešuto....

šventinis, labiausiai turbūt tinka kai karšta, bet aš tikrai šiuo kokteiliu vaišinsiu ir žiemą :)))

tai va, tokios mano naujienos... laukiu atsiliepimų ir nuomonių!

Pupelių sriuba su ispaniška dešra

Su sąlyga, kad Rozai reikia numušti temperatūrą ir šiaip, kaip jau ir minėjau, dabar sriubų ir troškinių sezonas, pristatau šios dienos sriubą. Ai, dar apie pirštą, jis stebėtinai sparčiai gyja...

taigi grįžtame prie sriubos. Man, jau šimtą kartų minėjau, sriuba yra šventas reikalas. Būtinybė, kitaip tariant. o dabar pupelių sriuba su chorizo. Aš ant chorizo nejuokais esu užsėdus. kai paimu šmotą, tai ir tvoju su ja per troškinius sriubas ir užkandas. O pupelės įnoringos ponios, skanios, bet įnoringos, nes jas reikia nepamiršti pamerkti ir paskui virti virti virti iki begalybės, bet kantriesiems atsilyginama nenusakomo, tik pupelėms būdingo miltingo minkštumo sriubele. tai jei turite paprastų baltų pupelių, cannelini dar vadinamos kartais jos, nepamirštam pamerkt prieš einand miegot ir kitą dieną truputį daugiau laiko skirt ir fantastiška sriuba garantuota, tokia sriuba ir temperatūrą numuša, ir nuotaika pakelia.

Reikia stiklinės pupelių pamerktų per naktį

apie 100g pikantiškos (aštrios, bet čia kaip kam patinka) chorizo dešros. Dešrą geriau imti, kuri skirta maisto gaminimu,i o ne tiesiam valgymui, nes ta, kur supjaustyta plonom juostelėm ir plati yra valgymui, o plonos trumpos dešrėlės arba ilga plona dešra labiau tinka)

apie 100g šaltai rūkyto kumpio arba bacon, arba panceta, arba šoninės

trys morkos

du svogūnai

vienas salierstiebis

viena didelė bulvė (kaip be jos??? bet aišku, galima apsieiti)

porą lauro lapų

šaukštelis oregano, šaukštelis džiovinto baziliko, šaukštelis paprikos miltelių

du kupini šaukštai koncentruotos pomidorų pastos arba pure dar vadinama

druskos pipirų

sauja šviežio baziliko

Na ką, pirmiausia, tai nuo pupelių nupilam vandenį, užpilam kitu ir verdam verdam verdam... Druskos nepilam, tik įdedam lauro lapą.

Keptuvėje supjaustom smulkiai chorizo, pakepinam, ji riebi dešra, tai paleis krūvą rausvų riebaliukų, tuose pat, vėliau pakepinam šoninę, bacon, panceta arba šaltai rūkytą kumpį. Dabar šalia pakepinam smulkiai supjaustytus svogūnus, kai anie suminkštėja, pakepinam kartu salierą smulkintą ir morkas smulkiai pjaustytas. nesiskubinam, nes laiko turim marias, kol pupelės išvirs iki valgomų. kai visos daržovės pasitroškino, į tą keptuvę dar sudedam visus prieskonius, džiovintą raudonėlį, baziliką ir papriką. pipirų užmalam dar truputi juodų, jei po ranka.

jau pupelės verda kokias keturiasdešimt minučių, dabar supilam keptuvės turinį į puodą su verdančiom pupelėm ir tada jau įdedam pomidorų pastos. Įpjaustom bulvę. Bulvę pjaustom senoviškai, įpjaunam ir laužiam, nes reikia, kad suvirtųir paliekam virti, kol pupelės suminkštės. Dar reikės pripilti vandens. nes jis greitai išverda. Kai jau pupelės minkštokos, įdedam druskos. Ir įdedam baziliko lapelių. pupelės vėliau stovėdamos sriuboj dar labiau leisis, tai vandens reikės pripilti, nes sriuba tirštės. Stipri gera sriuba - ir pirmas, ir antras patiekalas...

žinau žinau, nuotrauka nekokia, bet sriubos puodas yra sriubos puodas.

Brokolių ir pesto sriuba

Nagi jau tikrai viškas slunkiavimas… ne kitaip, blogas dar taip gyvenime netylėjo, kaip užtilo dabar... bet turiu pateisinamų priežasčių visą krūvą.... ir iš virtuvės, tai patikėkite, tikrai nesu išėjus, pvz., vakar, beveik jau naktį kepiau obuolių pyragą tą paprastą, tai taip skubėjau taip skubėjau, kad nusipjoviau dešinės rankos vidurinio piršto viršūnėlę visą... siaubas kaip skauda... taigi turiu problemų, renkant tekstą. Bet blogiausia tai yra tai, kad žaizda tai tokia didelė ir bjauri, ir kai man prilipo bintas prie tos žaizdos, tai verkiau kruvinom ašarom ir trepsėjau, kaip man skaudėjo, kai reikėjo ta bintą nuo gyvos mėsos atplėšt.. Štai prašau ir sužadinau visiems apetitą :) ha ha ha ha

Istorijos moralas - į virtuvę negalima eiti ir nieko ten daryti, kai kiti dalykai dega. Ten reikia susikaupimo, nes kitaip - pavojus ir sau, ir aplinkiniams. Taigi, atleiskite už prozą..

O dabar apie vyksmus virtuvėje, labai pasinešiau ant sriubų. Sriubadieniai pas mus vyksta dabar. Chorizo pupelių vištos ir raudonų lešių – labai rudeniška. Tada aštri morkų ir raudonų lešių bei kario prieskonių. Paskui burokėlių sriuba - kaip visada - pirmose gretose. Ir štai, brokolių bei pesto su alyvuogių aliejum vietoj grietinės – pats tas šitam rudeniui.

šiandien darau vištienos chorizo ir moliūgų troškinį, vakar kepiau šokoladainį su riešutų sviestu ir karamele. Dabar tikrai labai geras metas tūnoti virtuvėje ir gaminti gaminti. Jei, aišku, nenusipjaustai pištų velniop....

Tai gal aš dabar greitai apie brokolių ir pesto sriubą. Abu žali ir gražūs. Pesto aš naudoju jau gatavai paruoštą. Jei pesto nėra, tai tada reikia daug dėt bazilikų į sriubą ir parmezano įtarkuot. Bet bazilikas, brokolis ir alyvuogių aliejus puikiausiai dainuoja šioj sriuboj.

Alyvuogių aliejaus

Vienas didelis brokolis

Du kupini šaukštai pesto

Svogūnas

Keturios skiltelės česnako,

Šaukštelis džiovinto baziliko,

Sauja šviežio baziliko (jei yra)

Daržovių sultinio

Druskos, pipirų.

Svogūną susmulkinam, pakepinam alyvuogių aliejuje. Kai suminkštėja, metam smulkintą česnaką. Viską tada pilam į puodą, dedam pjaustytą brokoli, ant viršaus užpilam sultiniu, kad apsemtų, įdedam pesto, džiovinto baziliko, druskos, pipirų ir verdam.

Kai brokolis minkštas, bet dar neperviręs, sumalam viską su trintuvu. Valgom užsiberdami parmezano ir užkrapindami alyvuogių aliejaus ir pipirų dar patarkuot... toks tolimas vasaros aidas, bet rudeniškai sušildanti sriuba.

Aš tikrai prižadu sau parašyti daugiau. Geros savaitės ir valgykite sriubą...

Kas čia daros??? Jaukiausi sausainiai pasaulyje

dingus kaip į vandenį esu. Jaučiuosi labai kalta. Prie kompo prieinu dažnai, prie blogo daug daug rečiau, nei norėčiau. Gaminu, fotkinu, bet nespėju, neprisiruošiu užrašyt. Valgom gerai, tiesą sakant, po pasibuvimo Lietuvoje jau jaučiu, kaip ant kelių vėl sėdi senas geras bičiulis pilvas. Bet nėra ko norėt - bankuchenus valgyti, "meška šiaurėj" mauroti, užgeriant šampanu... Jokios tvarkos. Buvo visokiausių įvykių svarbių, gyvenimiškų virtinė, ir dabar ta virtinė nelabai nusimalšina, nes toliau plaukia dalykai visokie. štai pavyzdžiui, visi savaitgaliai spalio mėnesį suplanuoti, ir lapkritis beveik visas, jau žinau, ką veiksiu. gruodį pailsėsiu??? kas gi ilsisi gruodį????

Kadangi mano mylima sesuo ištekėjo praėjusį savaitgali, o gerbiamas Jurgis susipažino su Dievu krikšto būdu, tai dabar iškasu iš archyvo receptą, kuris dabar labai tinka šitam laikui, kai oras kažkoks keistas ir anksti norisi eiti miegot. Tai va, - Arvydo močiutės sausainiai. Receptą tą jau laikau porą metų turbūt. O buvo taip, kažkada Arvydas atvežė sausainių mažą dėžutę, mes su Vilma kaip smakės puolėm ir taip skaniai suvalgėm, ne, tikrai ne visus, o tik po kokį vieną kitą. Sausainiai Arvydo devintoje dešimtyje esančios močiutės Aleksandros daryti, Niu Jorke kepti ir iš ten į Londoną atgabenti buvo. gal tos nelemtos maisto mylios žavesio jiems pridėjo, bet iš tiesų tai buvo ir yra skaniausi sausainiai. Tai gavau iš močiutės tada kažkada receptą ir kepu nuo šiol su pasimėgavimu, bet tik labai labai ypatingomis progomis, nes laiko nemažai jie suryja... daug papraščiau ir greičiau pasigamina kokie avižiniai, šokoladiniai ar Izabelės sausainiai.

Taigi tie sausainiai labai paprasti, trapi sviestinė tešla ir aviečių arba braškių uogienė suklijuoti du sausainukai - vienas su skyle. Klasika.

120g sviesto

250g miltų

80g cukraus

1 šaukštelis kepimo miltelių

1 vanilinio cukraus

1 trynys

2- 3 šaukštai pieno

apie 150 g aviečių uogienės

cukraus pudros pabarstymui

1. Sviestą naudoti reikia labai šaltą tik ką iš šaldytuvo. su burokine tarka sutarkuokite ir sumaiškite su miltais. arba dėkite į kombainą, bet aš, tiesą sakant, rankiniu būdu mieliau darau. Svarbiausia, kad sviestas nepradėtų tirpti ir kad visas tolygiai susimaišytų su miltais.
2. į sviesto ir miltų mišinį suberkite cukrų ir pirštais viską gražiai trupinkite ir maišykite, kad pasidarytų tokie trupiniai. Bet pernelyg ilgai netrinkite, nes sviestas neturi ištirpti, o turi gražiai susivelti su miltais ir cukrum. Dabar į tą tešlą įdėti kiaušinio trynį ir porą šaukštų pieno ir greitai užminkyti tešlą, kartais gali prireikti dar vieno kito šaukšto pieno. Kai tik viskas sukimba į gumulą, daugiau nebeminkyti, o suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą valandai tešlai pailsėti.
3. dabar belieka iškočioti padaryti sausainius su formelėm. Išpjauti apskritimus, vieną pusę apskritimų padaryti skylutes. Aš tam naudoju vaikiškų flomasterių kamštukus arba kvepalų kamštukus :) ir kepti 180 C orkaitėje apie 10-12 minučių, kol truputį pagels, bet neperkepinti.
4. kol dar šilti tepti su uogiene ir klijuoti.
5. Labiausiai močiutiškiausi sausainiai pasaulyje.

O kokie sausainiai jums dar močiutiški yra?

Mes gi buvom Palangoj, nuvažiavom į ten tokį restoraną (HBH) netoli Palangos. prieš išeidami nusipirkom naminių sausainių. Ten sėdi bobutė su skarele mediniam kioskely ir parduoda duoną, batonus, pyragus ir sausainius. Sausainiai supakuoti maišeliuose po puse kg. šeši litukai. Nedaug. Aš juos pirkau tik tam, kad ką nors nupirkčiau. Šiaip, labai dažnai LT, pirkdama nežinomą daiktą, nusiviliu, didelių vilčių neturėjau ir tiem sausainiam. Bet žinokit, jie buvo SUPER. Tikrai labai geri močiutiški sausainiai. Sudėtis margarinas, cukrus, kiaušinis, gal dar cinamono buvo. paprasti tokie iškočiotas blynas subraižytas tokiu ritinėliu, ant viršaus cukraus gausiai ir saulėgražų pabarstyta. Puikūs ir paprasti. išmečiau maišelį, kas žino tą kioskelį ir tuos sausainius? pagyrimo žodis iš manes. Aš tokius pabandysiu kada iškept būtinai....

Gyvenimas yra sausainis.

Kepti marinuoti pipirai

Mane tai pavyzdžiui, nervuoja, kai ima ir nulūžta inernetas ir niekas nežino kodėl, bet aš ir negalėčiau sužinot, nes nieko nesuprantu toje srity, tai man arba veikia, arba ne. Dabar neveikia, tai rašau ant wordo, o paskui, kai atsigaus, tai perkelsiu į blogą.

Pirmiausia tai šiandien pasieke visus liūdna žinia, kad legenda gerbiamasis Keith Floyd mirė. Nuo širdies smūgio, Prancūzijoje, savo namuose. Jis yra pirmas mano pamatytas TV šefas, tiesą sakant, vienas iš pradininkų - ir šoumenas, ir virėjas viename. Visi atsimena jo keliones ir labiausiai atsimena: vyno šlakelis čia - į šį troškinį, pusę butelio čia ir dar truputį man į stiklinę.... Nerealus jis buvo, aš turiu ne vieną jo knygutę iš kelionių surašytą... ir kažkada netgi jį jau minėjau čia, savo kampelyje. Smagiajam Keith buvo šešiasdešimt penki metai, aš vos nuo sofos nenugriuvau, nes galvojau, kad jam buvo kaip minimum dešimt, o gal penkiolika metų daugiau... Taigi va, štai ką reiškia pernelyg uolus mėgavimasis raudonu vynu ir cigaretėmis - reikės atsiminti šitą dalyką....

Šiandien visokie šefai pasisakė apie šį praradimą skirtingose žinių laidose. Dažniausiai panaudotas žodis buvo flamboyant, visi gyrė jo orginalumą ir kažkur užtekstėje galėjai girdėti... nu ką padarysi - gėrė, rūkė, va, taip ir atsitiko....

Ar žinojote, kad gerbiamas Floydas turėjo net keturias žmonas... ir oficialiai bankrutavo prieš trylika metų. Nagi tikrai aš truputį nuliūdau. Vis tik žmogus orkaitė – orkestras buvo... Smagusis Jamie interviu davė savo deli - virimo mokyklėlėje. Ar jau rašiau apie tai kažkada? jei nerašiau, tai norėjau, nes buvau kažkada užsukus į vieną visai netyčia. Lietuviškieji Jamie gerbėjai, užsukite ten, kai busite Londone.

o dabar kai rašau, tai žiūriu Jamie American Roadtrip. Jau trečia serija, bet aš pirmą kartą tik dabar prisiruošiau pamatyt... Jamie yra nerealus. Jis ne tik puikus virėjas, bet ir super duper juokingas ir iškalbingas šoumenas. Malonumas jį žiūrėt per teliką, charizmos ir plepumo per akis, nes į mano salioną šiek tiek įkrito... Ką jau čia, nesigirsiu, bet teko dalyvauti plačiai žiniasklaidos nušviestam vakare, kur ir minėtasis buvo, tai jis tikrai yra tikrų tikriausias šoumenas, kuris mėgaujasi dėmesiu ir puikiai valdo publiką, tikras easy going geezeris, tikras teliko ir publikos asas.

Aš kažkaip šį vakarą ir lyginu, ir teliką žiūriu, ir valgau, ir galvoju, ir rašau, ir dar vyno va, eisiu išgersiu truputėlį už Floydą, kai baigsiu šitą įrašą.

Bet prieš pabaigiant įrašą, dar greitai ne tik apie kitus pašnekėsiu, bet ir receptą įdėsiu. Du geltoni ir du raudoni pipirai gulėjo šaldytuve. Šiandien vakarienei kepiau saldžias bulves orkaitėje, tai galvoju, įmesiu tuo pačiu karščiu ir tas paprikas. Iškepė, berods, per kokią valandą ir penkioliką minučių karštoje orkaitėje.

Tada jas į plastmasinį induką, kad pagulėtų. Tada nulupau odas ir išėmiau sėklas.

Dabar sumaišiau marinatą:

4 šaukštai balto vyno acto

6 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 šaukštas medaus

žiupsnelis oregano, žiupsnelis druskos, keletas lapelių baziliko, ir česnako skiltelę supjausčiau. Viską sumaišiau. Ir užpyliau ant pipirų dar šiltų. Ir sudėjau į stiklainį. Kai atšalo, uždėjau ant tokių finn crisps, tokių ruginių duonelių/paplotėlių, uždėjau dar baziliko ir patarkavau parmezano – super naktinis užkandis išejo.

laikysiu šaldytuve ir dėsiu ant duonos, ant picos, į salotas, ar su pasta.

Keith Floyd, ilsėkis ramybėje, mes tavęs pasiilgsime ir žiūrėsime tavo vintage laidas ir skaitysime knygas. Ilgai gyvenk, Jamie. Manau, Jamie tikrai gyvens ilgiau, neturės keturių žmonių ir nebankrutuos, o kaip tik, gali būt, kad bus toks vienas turtingiausių TV šefų pasaulyje. Nors gal jau jis ir yra toks? Ir nereikia pavydėti, ir galvų kraipyti dėl to turto - bičas užsidirbo. Ne iš kelmų spardytas yra .

Plastelinas / Play dough

Na ką mielieji, savaitgaliui siūlau pasigaminti plastelino. o kodėl gi ne? kam čia vargti su tortais ar kepsniais? bet svarbiausia, kad jei padarysit plastelino ir jei dar netyčia turit mažų vaikų, tai pvz. galėsite šeštadienio laikraščius ramiai paskaityti....

Iš tikrųjų tai jau kažkaip seniai galvoju, kad reikia pasidalinti šiuo puikiu plastelino arba angliškai play dough receptu. Jį gavau iš savo draugės Annos, kuri plastelino per savo gyvenimą išvirus turbūt kamazą visą. Nes kas savaitę ar kas antrą, jau kokius du metus, verda jį mūsų vietinei vaikų žaidimų grupei. Šis plastelinas yra tikrai labai puikus ir malonus minkyti, ir vaikam džiaugsmas neišpasakytas. Tik visokių formelių, jogurto indelių ir gal net kokį kočėlą reikia suorganizuot ir puikiausias vaizduotę lavinantis, neplastmasinis žaislas. Žinau žinau, parduotuvėse buvau ir mačiau, kiek pilna visokio ryškaus gražaus pirktinio plastelino, bet kad, mane jis, atvirai pasakius, lengvai nervina, nes kas per nesąmonė sugalvoti milijoną spalvų??? ir sudėti visas į vieną rinkinį?? ar tie, kas sugalvojo šitaip daryt, žino, kad po vieno naudojimo visos spalvos susimaišo į stebuklingą rudai žalią spalvą???? kad ir kiek mėgintum dviejų ar trijų metų vaikui įrodyt/prašyt tų spalvų nemaišyt....

Taigi namų darbo plastelinas labai geras daiktas. ir kokius dvidešimt kartų pigesnis nei parduotuvinis. Galit sunaudot visus senus miltus. Tik viena problemėlė - receptas reikalauja cream of tartar, kurį aš sėkmingai ir naudoju, bet va LT, kiek suprantu, šito gėrio nėra tiek apsčiai, kiek čia, UK. Cream of tartar lietuviškai vadinasi vyno akmuo, o iš tikrųjų tai yra vyno pašalinis produktas, artimiausias turbūt citrinos rūgštelei. Taigi aš, deja, negaliu pasakyti ir patarti, kaip jį pakeisti, mėginau pažiūrėt webe ir užmačiau, kad yra kažkur užveistos diskusijos, kur siūloma cream of tartar keisti citrinos sultimis, rugštimi dvigubu kiekiu. Bet neabejoju, rasite išeitį iš šitos nepatogios vyno akmens situacijos...

dar reikėtų turėti maistinių dažų, nes be dažų plastelinas atrodys daugiau mažiau nepatrauklus - baltai pilkas... aliejų naudojam elementarų, bet jei pvz., turite kokio nors kvapnaus vonios, tai galite jo įdėti, nes tada plastelinas kvepės. Dar galiima įdėti blizgučių, kad blizgėtų.... bet reziumuojant: pagaminti lengva, vaikam užsiėmimo - marios... dar dalykas vienas - išmatavimai recepto yra mano nelabai mėgstamais cups, t.y. amerikonizmu - puodeliais. Tai yra vienintelis dalykas, kuriam virtuvėje aš naudoju tą puodelių matavimo būdą, ir ta proga išsitraukiu tą jau vadinamą puodelį... mano puodelis yra 150ml

taigi:

2 puodeliai miltų

2 puodeliai vandens

1 puodelis druskos (smulkios)

2 valgomi šaukštai aliejaus

2 arbatiniai šaukšteliai cream of tartar - vyno akmens

keletas lašų maistinių dažų pasirinktos spalvos

Aš darau dabar šitaip. Su vaiko pagalba viską atmieruoju ir nežiūrėdama, ir nesijaudindama, kaip ten viskas sukrenta, sumetu/supilu visus ingridientus i puodą. tada sumaišau greitai su šaukštu ir statau ant ugnies ir maišau, ir kaitinu. nelabai ilgai reikia laukti, nes maišyt darosi vis sunkiau ir sunkiau, ir ta tešla, kuri prie puodo sienelių, ima keistis ir virsta į plasteliną. taigi svarbu neperdegint... ir jau kai viskas atslips nuo sienų ir sušoks į vieną tešlą/plasteliną, nuimti nuo ugnies. ir paminkyti, ji bus šilta, bet ne karšta, kad nebūtų įmanoma paimti. Man dar neteko jos sudeginti, tai nežinau, kas būna, jei perkepat. kažkaip visada gerai išeina.....

tas plastelinas greitai džiūna, todėl laikyti reikia šaldytuve jį, kai pažaista jau buvo. Ir kai suvargs, išvirti naujo. Bet šiaip tai ilgam užtenka.

Tie, kurie bevaikiai, nepykite, kad aš tokį į vaikus ir mamas orientuotą įrašą mestelėjau. Bet šiaip tai pvz. galit tie, kur bevaikiai, draugų vaikam tokio išvirt ir dovanų atnešt... Pigu ir įspūdinga iš serijos "pasidaryk pats".

Gražaus savaitgalio.

Paprastas obuolių pyragas

Iš kaimyno sodo pas mane krenta obuoliai. Tiesą sakant, jau jų tiek prikrito ir pripuvo, kad jau reikės imti kibirą, pirštines ir eiti jų rinkti, bet vis to laiko nesurandu. Obelis yra didžiulė, sena, aukšta ir plati, jos turbūt niekas gyvenime negenėjo, todėl pasiekus visišką begalinio išsikerojimo stadiją ir obuolius veda mažiukus ir apkirmijusius. Praėjusiais metais dariau visokius chutney. Šiais metai nežinau, ar darysiu tų čutnių, nes dar nuo praėjusių stovi, o kad valgytume juos labai godžiai, nepasakyčiau. Bet kažkaip šiandien radau pusvalandį laisvą, tai greitai greitai nubėgau, pakračiau šaką, pririnkau obuolių ir iškepiau pyragą. Obuolių pyragas - dalykas visų mėgstamas ir dabar ypač aktualus. Jei jau vakarienei kaip desertą, tai aš visada renkuosi trupiniuotą obuolių pyragą. Žodžiu, iš obuolių skanėstų galima visokių prigaminti. Tai dabar apie tą pyragą. Visų pirma jam sugaišau max. penkiolika minučių sumaišyti ir dar keturiasdešimt penkias kepė. Ant viršaus padariau tokį skiną.... kaip mano dukra dvikalbė sako: mamyte, aš pyrago skin valgau. Man labai patinka. Tai kur nepatiks, - cukrus...

kitas dalykas tai, kad obuolių nesvėriau, bet jų buvo nemažai, iš akies, palyginimui galiu pasakyt, kad tiek pat, kiek ir tešlos. Todėl pyragas labai šlapias ir obuolinis. Gali ten pasirydyt, kad yra neiškepęs, bet čia jau to pyrago toks būdas. Beje, iš kriaušių beveik taip pat, tik su daugiau sviesto ir be jokio kūdojo kefyro, išeina labai skanus kriaušių pyragas, kurį esu nužiūrėjus nuo Eglės.

Pyragui:

aštuoni obuoliai nedideli, nulupti ir supjaustyti labai plonai. Jei turit tokią keturbriaunę tarką, tai vienas šonas paprastai būna tokie trys įpjovai, va su jais ir tarkuoju tuos obuolius. Greitai greitai. Tai va ir tešla greitai greitai reikia užmaišyt, kad obuoliai neparuduotų kaip rudeniniai lapai.

Tešlai:

4 kiaušiniai

200g cukraus

70g sviesto

250ml kefyro

250g miltų

1 kupinas šaukštelis kepimo miltelių

1 šaukštelis cinamono

skinas:

2 šaukštai džiuvesėlių

2 šaukštai rudo cukraus

cinamono

Kiaušinius sumaišom su cukrum ir išplakam iki pabalusių putų. Sviestą ištirpinam ir supilam į kefyrą, tada kefyrą į kiaušinius ir išmaišom gražiai. Kepimo miltelius sumaišom su miltais ir įsijojam į tešlą, sumaišom, įdedam cinamono, kiek norisi. Man patinka daug. Ir viskas. supilam obuolius, išmaišom, dedam į kepimo formą. Dabar sumaišom du šaukštus džiuvesėlių su dviem šaukštai cukraus rudo ir cinamonu, ir užbarstom ant pyrago viršaus. Dabar šaunam į orkaitę ir kepam 180C 45 minutes.

O ką jūs kepat iš obuolių? ir koks pyragas yra geriausias? nes variantų, manau, yra tūkstantis ir vienas turbūt, ir ar atsimenat tokią knygą: viskas iš obuolių... aš ją skaitydavau vaikystėj :)) va, nuo mažens prie maisto ir virtuvės traukia, va todėl niekada ir nebūsiu tokia plona, kaip dailioji Violeta Repčenkaitė :)